"Figų giraitėje" (Figueres Katalonų kalba reiškia figmedžius) šiandien vaismedžių vietą užėmė kuklieji ispanų bei kataloniečių architektūros elementai, o didžiojo artisto keliais ėmė klaidžioti jo gerbėjai bei iš jų bandantys užsidirbti migrantai bei vietiniai. Tiesa, pastarųjų gretos kur kas retesnės, nei užsienio gyventojų, atklydusių iš šalių, kur aktualus "halal" maistas, tad skersgatviuose gausesnės darosi kebabus, o ne tapas, siūlančios užeigos. Vietos atmosfera dvelkė keistai - baugiai tuščios gatvės, nesvetingai uždarytos parduotuvės - gal todėl, kad lankėmės ne sezono metu (lapkričio 2 d.), tačiau abejingai turistui nusiteikęs miestelis padėjo sutaupyti laiko, kurio nereikėjo švaistyti mindžikuojant eilėse prie norimo aplankyti objekto, neteko kantrybės išbandyti ir laukiant savos eilės, norint įsiamžinti prie įdomių eksponatų, kurie mūsų "tykojo" už kiekvieno kampo.
Labai įdomu buvo tyrinėti S. Dali kūrybą, kurios, turbūt, net griežčiausiai nusiteikęs meno kritikas nesugebėtų pavadinti nuobodžia ar juolab monotoniška. Galbūt ilgas kūrybos periodas, ar besąlygiškas atsidavimas savo pomėgiui, o gal tokia įvairiaspalvė asmenybė, kiekvieną priverčia stebėtis jo veiklos rezultatais. Geniali fantazija, akylas dėmesys detalėms ir unikali jų sąjunga, vertė galvas kraipyti kairėn, dešinėn skiriant pelnytą pagarbą ir laiką grožintis autorio darbais, nuoširdžiai džiaugtis atradus brangakmenius ne tik jo kurtoje juvelyrikoje, bet ir kiekviename dailininko potėpyje.
Ne mažesnį malonumą kėlė S.Dali unikalios įdėjos ir jų savotiškas perteikimas per brangius metalus ir akmenis, kuriems suteikęs širdies, altoriaus, kukurūzo burbuolės, "lėto žiedo" - sraigės, drambliuko, galūnių, deimantais išsiskleidusių gėlių bei visokias kitokias formas, priminė apie savo juvelyro talentą.
Drįsčiau abejoti, ar esama pasaulyje dar toks muziejus ar paroda, kuri savo sekama pasaka taip įtrauktų lankytoją, kad pastaroji imtų jaustis it "Alisa stebuklų šalyje", mat S. Dali sukurtas surealistinis pasaulis tiesiog nugramzdina į simbolių, spalvų ir įvairiausių formų kupiną sapną, iš kurio pabusti tiesiog nesinori.
Uždarius muziejaus duris, sapno malonumas tęsiasi, mat nematytas pastato kampas leido artisto genialumu mėgautis toliau..
 |
| Figueres gražieji kampai |
Kai pasikėlė S.Dali teatro - muziejaus uždanga, iš nuostabos nenustojome aikčioti keletą valandų, it vaikai džiaugėmės klaidžiodami didžio menininko kūrybos labirintais. O juose gausu visko: įdomių skulptūrų, juvelyrikos šedevrų, kur akcentuojama ne medžiagų prabanga, o artisto išmonė ir idėja, genialios tapybos, įkvėptos kubizmo, avangardo, krikščionybės. Nuščiūti teko ir besigėrint įvairiomis parodos kompozicijomis, menininko kūryba trimatėje erdvėje, kur moteris, žvelgianti į tolius per langą, "virsta" amerikos prezidentu A. Linkolnu, vos nutolus nuo kūrinio per 18 metrų.
Stebino ir menininko atiduota dosni "duoklė" mylimajai Galai, kurios portretų gausa bei įvairovė priminė šios moters svarbą S. Dali gyvenime ir kūryboje. Maža to, nemažai kūrėjo darbų pasirašyta jo ir žmonos vardu. Retoriškai paklausėme savęs, ar smagu būtų tapti tokio kūrėjo mūza?!...
 |
| S.Dali teatro - muziejaus fragmentas |
Ne mažesnį malonumą kėlė S.Dali unikalios įdėjos ir jų savotiškas perteikimas per brangius metalus ir akmenis, kuriems suteikęs širdies, altoriaus, kukurūzo burbuolės, "lėto žiedo" - sraigės, drambliuko, galūnių, deimantais išsiskleidusių gėlių bei visokias kitokias formas, priminė apie savo juvelyro talentą.
Drįsčiau abejoti, ar esama pasaulyje dar toks muziejus ar paroda, kuri savo sekama pasaka taip įtrauktų lankytoją, kad pastaroji imtų jaustis it "Alisa stebuklų šalyje", mat S. Dali sukurtas surealistinis pasaulis tiesiog nugramzdina į simbolių, spalvų ir įvairiausių formų kupiną sapną, iš kurio pabusti tiesiog nesinori.
Uždarius muziejaus duris, sapno malonumas tęsiasi, mat nematytas pastato kampas leido artisto genialumu mėgautis toliau..
 |
| "Neparadinis" muziejaus iėjimas |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą