Uganda.

Raudonojo grunto kąsniai ant ryškiai mėlynų šlepečių primena, kad mano kojos būta Afrikoje, Ugandoje, Entebėje, Kampaloje, ir klaidžiota čionykštėse "gatvėse", kvėpuota didžiulio ežero Viktorijos pakrantėse. Tiesa, ir vėl tik trumpam, vos ilgiau nei parai svečiuotasi šiame spalvotame žemės kampelyje.
Rytinį nuovargį trumpam poilsiui suvyniojau į baltą čiugždantį viešbučio lovos patalą, ir vos tik laikrodžio rodyklėms išsirikiavus ties vidurdienį žyminčiais skaičiais, leidomės į pažintį su Udži (taip sutrumpintai vietiniai vadina savo žemę). Iš ramiosios Entebės, kurioje įsikūrėme viešnagės metu, pajudėjome didesnio šurmulio link - nusprendę aplankyti Kampalą - Ugandos sostinę, kuri švelniai tariant nuvylė. Kita vertus, "koks velnias nešė į tą galerą", kai visas pasaulis į Afriką veržiasi toli gražu ne civilizacijos pasiekimais ir nuopelnais grožėtis. Tačiau vietinių pažadėta kultūros kelionė su tradiciniais šokiais ir teatru suviliojo. Vis tik, kartėlis vilgė gomurį, kai vietoj žadėtos "kultūros" "gavome" prekybos centrą apsipirkti, o "malonumui" pratęsti užsukome į rankdarbių turgų, kuris niekuo nesiskyrė nuo matytų Tanzanijoje bei Kenijoje. Tiesa, turo vairuotojas "pasivargino" prasukti pro vieną miesto įžymybę - parlamentą, kuriame rankas ir kojas šalies prezidentas Joveri Kaguta Museveni jau šildosi nuo 1986 metų.

Akimirkos iš rankdarbių turgaus

Pakeliui į sostinę, kuri nuo minėtosios Entebės yra nutolusi per 38 km, teko pasigrožėti žalia ir kalnuota Ugandos panorama, stebėtis vietinės rinkodaros idėja mat reklamos išdažytos tiesiog ant pakelės namų sienų, nešvaistant pinigų iškaboms - ir mirga marga palei kelią išsirikiavusios trobelės, išgražintos "Coca-cola" ar kitų didžių kompanijų vardais.

 

Paklelės džiaugsmai ir vargai

Akį patraukė ir didelė Aids centrų koncentracija. Europos pirminės sveikatos priežiūros centrų analogas čia minėtos nepagydomos ligos klinikos, kuriose ligonių gretos itin tirštos buvo prieš gerą dešimtmetį, pasak mus vežiojusio vairuotojo.
Stebino ir vietiniai "bambliai" kiemuose, gatvėse nusitvėrę bet kokį rakandą žaidė ir džiaugėsi vaikyste. Įdomu buvo įkišti nosį ir į vietinį kiemą, na tiesa, už fotoaparatų naudojimą teko atsiskaityti rinkliavos suskubusiam "seniūnui", kuris neva rūpinasi bendruomenės sveikata.

Sostinės gatvėse

Ugandos kiemai... 

...ir žaismingai nusiteikę vaikai

Kelionę užbaigėme Entebės zoologijos sode, kuriame glaudžiasi kažkada specialios priežiūros "pasiprašę" gyvūnai: elegancijos nestokojanti žirafa, intelektu stebinanti šimpanzė, apsukrioji hiena, raštuotieji zebrai, tingusis bufalo, agresyviai nusiteikęs krokodilas, baltieji liūtai ir t.t. Pastarųjų erdvus aptvaras mūsų dėmesį prikaustė ilgėliau, dėl jame vykusių natūralių gamtos procesų - mat rujojanti "prašėsi" meilės, o liūtas, sklidinas didžiulės arogancijos, apatijos ar tiesiog alkio, ramiausiai mėgavosi maistu, ignoruodamas ją, priešais gulinčią ir pilnai aistrai pasiruošusią, kantriai sueities laukiančią...

Zoo sode - į kitus pažiūrėti ir savęs parodyti. 

Įspūdingi suknelės petukai.